Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Jungtinės meilės pajėgos
Paskelbta: 2025-07-02 22:44:38
 

Greičiausiai daugeliui iš Jūsų pakako perskaityti straipsnio pavadinimą, kad be vargo suprastumėte, jog šiandien, liepos 2-ąją – Švč. Mergelės Marijos, Šeimų Karalienės, iškilmės dieną, Didžiuosiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose apsilankė ir tikinčiuosius savo dvasinga bei įtaigia homilija pradžiugino visiems žemaičiams puikiai pažįstamas Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas.

Vis dėlto, esu giliai įsitikinęs, kad nesate iš tų paskubomis tik straipsnių, pranešimų ar net literatūros kūrinių antraštes kritiniu žvilgsniu paglostančių žmonių, ir tik tokiu būdu susidarančių bendrą pasaulio vaizdą, kuris neretai būna gerokai nutolęs nuo antropologinės realybės dėl informacijos trūkumo, išankstinių nuostatų arba žurnalistų nekompetencijos – siekio pateikti nebūtinai tiesą, bet žūtbūt patraukti dėmesį. Tikiu, kad be skubos skaitantieji šias eilutes yra iš tų žmonių, kurie ieško tiek teisingos informacijos, tiek prasmės, tiek grožio ir tikrumo.

Ši saulės spindulių ir D grupės vitamino prisodrinta diena Atlaidų intencijų sąraše buvo pažymėta kaip Žmonių brolybės diena. Galimybe susitikti Viešpatį – visų mūsų gyvenimų šeimininką – pasinaudojo daugybė socialinių darbuotojų, įvairių labdaros bei paramos organizacijų nariai bei savanoriai: Caritas, Maltos ordinas, Samariečių bendrija, Raudonasis kryžius ir daugelis kitų.

Sveikindamas į kasdien vis labiau įšylančią Baziliką suplaukusius piligrimus, Telšių vyskupas Algirdas Jurevičius atkreipė dėmesį, jog geri darbai dažniausiai yra nematomi, tačiau į Atlaidus gausiai susirinkę ir juos papuošę gerumo kūrėjai su savo organizacijų uniformomis bei atributika sudarė galimybę pastebėti, kiek daug žmonių yra pasišventę tam, kad pasaulis taptų broliškesnis. Žemaičių ganytojas dėkojo kasdienybės piligrimams, pažymėdamas, jog dažnai daug lengviau kartą ar du nukeliauti į vieną ar kitą tolimą šventovę, nei būti vilties piligrimais, kurie, nešini paguoda bei geru žodžiu, keliauja kito žmogaus link.

Savo dalyvavimu iškilmes papuošė ir politinės pajėgos: LR Seimo narė Ingrida Braziulienė, Mažeikių rajono savivaldybės vicemerė Kristina Juškevičienė, šios savivaldybės mero patarėja Viktorija Pagojė ir kiti Mažeikių rajono savivaldybės skyrių vadovai bei darbuotojai. Šalimais išsirikiavo ir sakraliu giedojimu žavėjo Mažeikių Švč. Jėzaus Širdies parapijos choro nariai, kuriems dirigavo Julija Draudikienė ir nepriekaištingai vargonavo Inga Grušaitė.

Mažeikių dekanato piligrimams visą dieną patarnavo ir Mažeikių dekanato dvasininkai.

Homilijos metu Kauno arkivyskupas atkreipė dėmesį, kad šeima yra kur kas didesnis darinys nei vien tik kraujo ryšiais sujungti žmonės: tai esą ir tauta, ir visas pasaulis. „Mes esame kviečiami mąstyti apie kitus žmones ir pasaulį kaip apie šeimą, nes tokios mąstysenos rezultatas – pagarba, meilė ir pagalba kiekvienam sutiktajam“, – sakė Kauno metropolitas, komentavęs Evangelijos ištrauką apie dvylikametį Jėzų, pasilikusį Jeruzalėje ir tik po trijų dienų surastą šventykloje tarp Šventojo Rašto mokytojų, kurie su nuostaba jo klausėsi. Anot arkivyskupo K. Kėvalo, tik nuėję dienos kelią Jėzaus gimdytojai – Marija ir Juozapas – pasigedo mažamečio sūnaus. Šiais laikais esą tokios situacijos beveik neįmanoma įsivaizduoti – vaikas keliauja su piligrimų būriu, o jo tėvai tik vakare pradeda jo ieškoti, nes ilgą laiką manė jį esant keleivių būryje tarp giminių ir pažįstamų. „Jūs tik pagalvokite, kokioje saugioje ir patikimoje aplinkoje turėjo gyventi tuometiniai žydai, kad tėvams visą dieną net nekilo mintis ieškoti Jėzaus piligrimų minioje; jie natūraliai tikėjo, kad jis kažkur tarp giminių ir pažįstamų saugiai keliauja ir tikrai nepasimes. Mums tai yra žinia: žmonija gali ir turi gyventi su tokio lygio pasitikėjimo vienas kitu aplinka, – išryškino arkivyskupas, sukeldamas tikinčiųjų šypsenas senu anglų patarlės tekstu: „Vaikui užauginti reikia viso kaimo.“

Svečias prisiminė ir praktinį pasakojimą apie stalą kaip šeimos įvaizdį su keturiomis kojomis, iš kurių kiekviena turi savo reikšmę: pirmoji – kalbėtis tarpusavyje; antroji – atleisti; trečioji – tarnauti; ketvirtoji – melstis. Esą nuo šių keturių kojų gyvybiškai priklauso, ar šeima klibės, ar atvirkščiai – bus tvirta ir saugi aplinka visiems jos nariams.

„Tos pačios lūpos, kurios kalba, gali ir burti, ir skaldyti. Mes, atvykę į šią Šventovę, turėtume prašyti Dievo atleidimo, jeigu iš mūsų lūpų byrėjo skaldantys žodžiai, ir prašyti Dievo Motinos Marijos švelnaus meilės meno pamokų, gebėjimo ieškoti Jėzaus kartu su šeima, kartu su bendruomene – Bažnyčia, Lietuva ir pasauliu, o suradus Jį – stengtis niekada nebepaleisti“, – baigė arkivyskupas, užtikrindamas, kad tavo širdies laimė tiesiogiai priklauso nuo tavo gebėjimo dovanoti meilę kitam.

Jungtinės meilės pajėgos, ne kitaip.

Telšių vyskupijos kurijos informacija
Nuotr. Jurgio Mankausko

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
aukštyn