Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Pagrindinę atlaidų dieną melstasi Lietuvos vadovus, politikus, savivaldos žmones ir žiniasklaidos darbuotojus
Paskelbta: 2012-07-09 16:27:24

Liepos 8-ąją, pagrindinę Atlaidų dieną, į Žemaičių Kalvarijos Šventovę atvykę maldininkai buvo kviečiami melstis už Lietuvos valstybės vadovus, savivaldybių atstovus, žiniasklaidą. Tą dieną buvo Gargždų ir Mažeikių dekanatų tikinčiųjų piligriminė kelionė. Minios piligrimų iš visos Lietuvos nuo ankstyvo ryto giedodami ėjo į Kalnus, dalyvavo laikomose šv. Mišiose, klausėsi pamokslų, o gausiausias būrys tikinčiųjų rinkosi į pagrindines 12 val. šv. Mišias. Tos dienos pagrindinėms šv. Mišioms vadovavo apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivysk. Luiggi Bonazi, kartu koncelebravo abu Telšių vyskupai, nemažas būrys kunigų. Šv. Mišiose giedojo Gargždų ir Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijų jungtinis choras, kuriam vadovavo vargonininkai Virginija Letukienė ir Petras Katauskis. Kartu su maldininkais meldėsi į Šventovę atvykusi LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, LR seimo nariai, savivaldybių merai, administracijų direktoriai, politikai, žiniasklaidos atstovai.

Šv. Mišių pradžioje į maldininkus bei svečius kreipėsi Telšių vyskupas J. Boruta SJ, kuris pasveikino atvykusiuosius ir visiems išsamiai priminė pal. Jurgio Matulaičio, kurio metus šiais metais švenčiame, socialinį mokymą, savo aktualumu svarbų ir šiandienai.

Pamokslą, kurį į lietuvių iš italų kalbos vertė Telšių kunigų seminarijos rektorius kan. Viktoras Ačas, pasakė apaštalinis nuncijus Lietuvoje. Jis priminė Evangelijos vietą, kaip Jėzus pasakė, jog jam reikia būti jo Tėvo reikaluose, o iš to, anot arkivyskupo, išplaukia, jog kiekvienam krikščioniui reikia būti dangiškojo Tėvo reikaluose, kitaip sakant susirūpinus vykdyti Dievo valią. Kalbėdamas apie politiko misiją visuomenėje ir jo santykį su Dievu, pamokslininkas pateikė tokias įžvalgas:

1.Pirmasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris gerai suvokia ir giliai įsisąmonina savo vaidmenį. Antrasis Vatikano Susirinkimas apibūdino politinę veiklą kaip „kilnų ir sunkų meną“ (Gaudium et spes,75), nes politikai vaidina nepamainomą vaidmenį kuriant teisingą socialinę tvarką. 

2. Antrasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris yra patikimas kaip žmogus.
Mūsų dienomis vis daugėja skandalų politikos pasaulyje, ir dėl to prarandamas pasitikėjimas politiniais veikėjais. Norint pakeisti šią situaciją, reikalingas stiprus atsakas, atsakas, apimantis reformą ir apsivalymą, siekiant reabilituoti politiko įvaizdį.

3.Trečiasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris dirba dėl bendros gerovės, o ne dėl savo naudos. Kad gyventų šiuo palaiminimu, politikas tesikreipia į savo sąžinę ir tepaklausia savęs: „Ar aš dirbu dėl tautos, ar dėl savęs?

4. Ketvirtasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris ištikimai išlieka nuoseklus. Žmogui, dalyvaujančiam politikoje, reikia nuolatinio atitikimo tarp jo tikėjimo ir gyvenimo; tvirto atitikimo tarp jo žodžių ir veiksmų; nuoseklumo, kuris gerbtų rinkiminius pažadus ir juos tesėtų.

5. Penktasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia vienybės ir ją saugo. Tai todėl, kad susiskaldymas yra savęs naikinimas.

6. Šeštasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris siekia radikalių pokyčių.
Tokie pokyčiai įvyksta, kovojant su intelektualiniu iškrypimu; nevadinant gėriu to, kas yra blogis; ... turint magna charta – Evangeliją.

7. Septintasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris moka išklausyti.
Kuris moka išklausyti liaudį tiek prieš, tiek po rinkimų; kuris moka klausyti savo sąžinės; kuris moka klausytis Dievo maldoje. Iš viso to jo veikla įgis tvirtus įsitikinimus, pasitikėjimą ir veiksmingumą.

8. Aštuntasis palaiminimas: Palaimintas politikas, kuris nebijo.
Kuris visų pirma nebijo tiesos. „Tik tiesa išgelbsti“, taip dažnai sako Benediktas XVI. O Jonas Paulius II sakydavo „Tiesai nereikia rinkėjų balsų!“. Tenebijo politikas žiniasklaidos. Paskutiniame teisme jis turės atsiskaityti prieš Dievą, o ne prieš žiniasklaidą!

Šią meditaciją apie Jėzų, kuris mus moko „būti Tėvo reikaluose“, užbaigė malda: „Viešpatie, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, padaryk, kad mes būtume su Jėzumi, ir kaip Jėzus su Tėvu, Jo valioje, Jo išganingame plane, dovanotame iš meilės mums, kiekvienam žmogui ir visai žmonijai“.

Po šv. Mišių apaštalinis nuncijus Lietuvoje arkivysk. Luigi Bonazzi vadovavo Kryžiaus Kelio Kalnų procesijai ir laimino tikinčiuosius šv. Kryžiaus relikvija.

 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

aukštyn