Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Kilmė

Pasakojama, kad paveikslą iš Romos pargabeno dominikonas Petras Pugačevskis. Dominikonams įsikūrus Žemaičių Kalvarijoje, jis buvo išvykęs į Romą studijuoti ir gyveno viename dominikonų vienuolyne. Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas buvo pakabintas šio vienuolyno ligoninėje ir jau garsėjo stebuklais. Vienam iš brolių, vardu Romualdas, ūmai ir sunkiai susirgus, Petras, uždegęs žvakę priešais paveikslą, karštai meldėsi prašydamas Romualdui grąžinti sveikatą. Melsdamasis jis nekart regėjo šviesulį aplinkui Dievo Motinos ir Kūdikėlio Jėzaus galvas. Stebuklas įvyko – brolis Romualdas pasveiko, o Petras, grįždamas į Žemaičių Kalvariją, melste išmeldė paveikslą iš domininkonų ir parvežė į Gardų vienuolyną. Iš pradžių jis laikytas prioro kambaryje. Prioru tapus pačiam Petrui Pugačevskiui, paveikslas perneštas į šalia vienuolyno stovėjusią bažnyčią. 

Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas. Fotografija iš parapijos archyvųPasak dailės istorikų, galima pagrįstai manyti, kad šis stebuklingasis Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslas Žemaičių Kalvarijoje atsirado XVII a. pirmojoje pusėje, veikiausiai ketvirtojo ar penktojo dešimtmečio sandūroje, nes tuomet čia jau galėjo stovėti medinis dominikonų vienuolynas ir bažnyčia. Dabar pagrindiniame altoriuje esantis paveikslas yra pasakojime minimas iš Romos pargabentasis originalus paveikslas.

Nustatyti paveikslo sukūrimo datos ir autoriaus nėra galimybių. Paveikslas galėjo būti nutapytas ar atsiradęs Romos vienuolyne XVII a. pradžioje, prieš pat čia atvykstant dominiknui P. Pugačevskiui. Visiškai tikėtina, kad paveikslas galėjo būti nutapytas dominikonų ligoninei, turint intenciją išmelsti sveikatos ligoniams. Tikėtina, kad paveikslas į Žemaičių Kalvarijos bažnyčią perkeltas po 1644 m., P. Pugačevskį išrinkus prioru, arba 1649 m., kai bažnyčiai vyskupo J. Tiškevičiaus rūpesčiu iš Liublino dominikonų buvo gauta Šv. Kryžiaus relikvija: nuo XVII a. pirmosios pusės, kai paveikslas ir Šv. Kryžiaus relikvija atsidūrė bažnyčioje, jie kaip gerbimo objektai vienas nuo kito neatsiejami. XVII a. antrojoje pusėje ar XVIII a. pirmojoje pusėje paveikslas padengtas metalo aptaisais.
 

aukštyn