Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Brolių latvių diena
Paskelbta: 2017-07-08 06:53:47

           Liepos šeštoji – Žemaičių Kalvarijos Didžiuosiuose atlaiduose ne tik maldų už Tėvynę Lietuvą diena, bet jau tapo tradicija, jog tai – brolių latvių piligrimystės laikas. Tą dieną Šventovėje buvo meldžiamasi už lietuvių ir latvių krikščionių bendras pastangas liudyti Kristų šių dienų pasaulyje. Į Šventovę rinkosi broliai latviai iš įvairių Latvijos parapijų, kartu meldėsi ir Skuodo dekanato tikintieji, kurių buvo piligrimystės metas. Skuodo dekanato kunigai tą dieną patarnavo tikintiesiems klausyklose bei aukodami Šventąsias Mišias, sakydami pamokslus Bazilikoje ir Kalnų stotyse.

           12 val. pagrindinėms tos dienos Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslavo Liepojos vyskupijos vyskupas Viktors Stulpins, koncelebravo Jelgavos vyskupijos vyskupas emeritas Antons Justs, Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, Skuodo dekanato dekanas kun. Saulius Damašius, kunigai iš Skuodo dekanato bei atvykę iš kitur. Šventųjų Mišių metu giedojo Širvintų mišrusis choras „Dermė“, vadovė – Jurga Pauliukonytė – Sarpauskienė, vargonininkas – Sigitas Kirtiklis.

            Šventųjų Mišių pradžioje gausiai susirinkusius maldininkus – latvius ir lietuvius – pasveikino vyskupas K. Kėvalas. Jis pasidžiaugė šia gražia tradicija melstis kartu per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, nes, anot vyskupo, mus sieja bendra istorija, baltiškoji tapatybė ir, žinoma, bendras katalikiškasis tikėjimas.

            Sakydamas pamokslą, kurį į lietuvių kalbą vertė Akmenės parapijos klebonas kan. Egidijus Zulcas, Liepojos vyskupijos vyskupas V. Stulpins kalbėjo apie tos dienos Evangelijoje papasakotą dviejų šventų moterų – Marijos ir Elžbietos susitikimą ir iš jo išplaukiančią tiesą, jog turime iš Marijos pasimokyti stebėtis Dievo darbais savo gyvenime. Marijos džiugumas liudija apie jos gebėjimą pasitikėti Viešpačiu, gyventi jo artumoje ir malonėje. Marija yra ta, kuriai ypatingai rūpi žmonija, nes ji yra tarnavimo kitam pavyzdys. Vyskupas ragino tikinčiuosius nebijoti aukotis dėl Kristaus Evangelijos ir artimo meilės darbų, nes tik taip galime įprasminti savo gyvenimą ir padaryti jį patinkantį Dievui. Mes savo kasdienybėje, anot vyskupo, turime išmokti atpažinti Dievo veikimą ir dalinti su kitais ta gerąja patirtimi. To mus visus, susirinkusius į Žemaičių Kalvariją ir girdinčius tiesioginę Šventųjų Mišių transliaciją per Marijos Radiją, moko Dievo Motina Marija.

            Po Šventųjų Mišių vyskupas K. Kėvalas dėkojo piligrimams iš Latvijos bei visos Lietuvos ir palinkėjo, kad ši Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventė visada vykstanti per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus, keltų visų patriotinę ir katalikišką dvasią ir augintų tikrą bičiulystę.

            Po Šventųjų Mišių didelis būrys maldininkų ėjo Kryžiaus keliu, ir kaip įprasta, dvi grupės – lauke ir Bazilikoje meldėsi giedodami Kalnus, apmąstydami Kristaus kančią ir Dievo meilę žmogui. Kalnuose klausėsi kunigų sakomų pamokslų ir išgyveno brolišką ir bendratikiams būdingą džiugią, palaimingą bendrystę.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas 

aukštyn