Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

Prasidėjo 2017 m. Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai
Paskelbta: 2017-07-03 00:05:55

2017 m. liepos mėn. 1 dienos popietę, tradiciškai Šv. Mišiomis prie Panų Kalne esančios, kankinėms merginoms atminti skirtos koplyčios prasidėjo Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Šiais metais jie skirti Žemaičių vyskupijos įsteigimo 600 metų jubiliejui ir pal. Teofiliui Matulioniui atminti. Panų Kalne, esančiame netoli nuo Žemaičių Kalvarijos Šventovės, susibūrė nemažas būrys maldininkų, iš kurių dauguma Marijos Legiono nariai. Šv. Mišių koncelebrai vadovavo ir pamokslą pasakė Telšių vyskupijos Marijos legiono dvasios vadas kan. Andriejus Sabaliauskas, kartu meldėsi ir keletas kunigų, giedojo Alsėdžių parapijos choras, liturgijai patarnavo Telšių kunigų seminarijos klierikai.

Po Šv. Mišių piligrimai keliavo į Žemaičių Kalvarijos Baziliką, kur 19 val. iškilmingais Mišparais, transliuojamais per Marijos Radiją, pradėtas Atlaidų šventimais. Mišparams vadovavo Telšių vyskupijos vyskupas koadjutorius Kęstutis Kėvalas, kartu meldėsi Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ, Žemaičių Kalvarijos Bazilikos koleginės kanauninkų kapitulos kanauninkai, atvykę kunigai. Giedojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės parapijos choralo giedotojai, vadovaujami Vidmanto Budreckio, vargonavo Kristina Kondratavičienė.

Mišparų pradžioje į maldininkus kreipėsi, visus susirinkusiuosius pasveikino ir gražių bei prasmingų Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų palinkėjo vyskupas J. Boruta SJ.

Sakydamas pamokslą vyskupas K. Kėvalas išryškino Dievo savybę – jis yra paguodos Dievas. Kalbėdamas ganytojas pastebėjo, jog labai dažnai žmonės niekur neranda paguodos – jiems neteikia džiaugsmo nei darbas, nei turimas turtas, nei šeima. Tik Dievas gali suteikti tikrąją paguodą ir viltį, todėl taip svarbu kasdieną būtent Dieve ieškoti tos taip reikalingos žmogui paguodos. Grįsdamas šias įžvalgas pavyzdžiais ir drąsindamas piligrimus būtent per šiuos atlaidus atverti širdis Dievui ir leisti Jam veikti, nes Kryžiaus Kelio apmąstymas ir ši maldos praktika būtent ir yra pagalba tai paguodai atrasti.

Po Mišparų aplink Baziliką vyko Eucharistinė procesija, po kurios prasidėjo visą naktį trukusi Švč. Sakramento adoracija, kurią tiesiogiai transliavo Marijos Radijas. Švč. Sakramento adoraciją pradėjo ir liepos antrosios ryte Šv. Mišiomis užbaigė vyskupas K. Kėvalas.

Liepos 2 dieną buvo meldžiamasi už ligonius, Lietuvos bendruomenes bei „Caritas“ organizaciją. Tą dieną Šventovėje ypač buvo laukiami Telšių dekanato tikintieji – tai jų to dekanto kunigų piligriminės kelionės diena.

Pagrindinėms 12 val. Šventosioms Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Panevėžio vyskupijos vyskupas emeritas Jonas Kauneckas. Kartu su juo koncelebravo Telšių vyskupijos ganytojai vyskupas J. Boruta SJ ir vyskupas K. Kėvalas, Telšių dekanato dekanas, Telšių vyskupijos vyskupo vikaras prel. Juozas Šiurys, Telšių vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Antanas Gutkauskas bei būrelis kunigų iš Telšių dekanato. Sumos Šventųjų Mišių metu giedojo Telšių Švč. M. Marijos Ėmimo į Dangų (Telšių Mažosios) parapijos choras, vadovaujamas vargonininkės Ernestos Dargužienės. Kartu su visais piligrimais meldėsi iš visos Telšių vyskupijos atvykę „Caritas“ organizacijos nariai bei savanoriai, o taip pat ir bendruomenių atstovai. Atlaiduose dalyvavo Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Jolanta Malinauskienė, Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjungos pirmininkė Reda Kneizevičienė, atstovai iš Kazlų Rūdos, Kauno, Mažeikių, Plungės, Skuodo rajonų, taip pat vietinių „Gardų“ ir Šarnelės kaimo bendruomenių, asociacijos „Plungės kraštas“ ir iš kitur atvykę žmonės.

Šventųjų Mišių pradžioje į maldininkus kreipėsi vyskupas J. Boruta SJ. Jis pasidžiaugė susirinkusiais į pirmosios atlaidų dienos pagrindines Šventąsias Mišias ir palinkėjo dvasinio atsinaujinimo per šias iškilmes Dievo artumoje.

Sakydamas pamokslą vyskupas J. Kauneckas pabrėžė, jog ligoniai yra didžiausias Bažnyčios turtas. Jis priminė istorinį faktą, jog artimo meilės organizacija „Caritas“ Bažnyčioje Lietuvos buvo atkurta pirmiausia, dar Nepriklausomybės priešaušryje. Vyskupas pabrėžė ligonių slaugymo, artimos meilės darbų svarbumą skelbiant Evangeliją, nes ir Dievo Motina Marija skubėjo pas Elžbietą, kad galėtų jai patarnauti ir pagelbėti. Meilės darbai susiję ir su bendruomene, juk, anot vyskupo, be meilės darbų, be patarnavimo vienas kitam kokia bendruomenė negali egzistuoti. Tokios dvasios susibūrę žmonės draugėn, deja, neturi ateities. Anoje Nepriklausomoje Lietuvoje kiekviena parapija turėjo prieglobos skurstantiems ir vargstantiems žmonės namus – špitoles. Sovietmečiu iš ten visi buvo išvaryti ir taip buvo griaunama tarpusavio pagalbos ir atjautos dvasia. Vyskupas, remdamasis pavyzdžiais, kalbėjo apie ligonių kančios ir iš ligos kylančių sunkumų įprasminimą. „Kai iškildavo įvairių sunkumų vyskupijoje – aš visada kreipdavausi į ligonius, prašydamas jų maldos ir skausmų bei kančios paaukojimo už tas iškilusias problemas. Ir visi sunkumai tada išsispręsdavo. Štai kokia galinga sergančiųjų paaukota malda ir kančia“ – sakė vyskupas J. Kauneckas. Anot būtent ligoje subręsta tikroji asmenybė ir tik ligoniai gali aukodami savo negalias išgelbėti pasaulį nuo pražuvimo. Jis ragino visus nuolat stiprintis Sakramentais, o ypač tos jėgos kvietė semtis visus sergančiuosius. „Ligonių tiesė gauti pagalbą iš Dievo per Sakramentus, o Bažnyčios nariai privalo tuo nuolat rūpintis ir sergantiesiems įvairialypiai pagelbėti, ypač pakviečiant kunigus ir sudarant sąlygas priimti Sakramentus“, - sakė vyskupas. Baigdamas pamokslą vyskupas pakvietė visus nuolat pavesti Dievui visus savo rūpesčius, nes, anot šventojo apaštalo Petro, Jis kiekvienu iš mūsų nuolat rūpinasi.

Po Šventųjų Mišių, vyskupams vadovaujant buvo einamas Kryžiaus Kelias, lankant lauke esančias koplytėles, giesmes giedojo giedotojai, lydimi pučiamųjų orkestro, o po Kalnų procesijos visiems maldininkams padėkos žodį tarė vyskupas K. Kėvalas.

Po visų pamaldų iš visos Lietuvos atvykę bendruomenių atstovai rinkosi bendrystei ir agapei Žemaičių Kalvarijos Kultūros centre, o „Carito“ žmonės išgyveno bendrystę Žemaičių Kalvarijos parapijos namuose, kur susitiko ir su Telšių vyskupijos vyskupu koadjutoriumi K. Kėvalu.

 

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

 

aukštyn