Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Aktualu

PAGRINDINĖ DIDŽIŲJŲ ŽEMAIČIŲ KALVARIJOS ATLAIDŲ DIENA – DIDŽIOJI KALVARIJA (liepos 7 d.)
Paskelbta: 2013-07-08 07:31:22

 2013 m. liepos 7 – oji, sekmadienis – Didžioji Kalvarija – pagrindinė Atlaidų diena. Tą dieną buvo meldžiamasi už jaunimą ir jaunas šeimas. Minios maldininkų nuo ankstyvo ryto plūdo į Šventovę, didžiuliai būriai ėjo Kryžiaus kelią, giedojo Kalnų giesmes. Ta diena buvo skirta Klaipėdos dekanato tikinčiųjų piligrimystei. 12 val. pagrindinėms Šv. Mišioms, kurias tiesiogiai transliavo Lietuvos Televizija ir radijas bei Marijos radijas, vadovavo iškilmingai maldininkų ir Šventovės rektoriaus kan. Jono Ačo prie Bazilikos didžiųjų šventoriaus vartų sutiktas kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Koncelebravo LVK pirmininkas, Kauno arkivyskupas metropolitas S. Tamkevičius SJ, Telšių vyskupas J. Boruta SJ, jo pagalbininkas L. Vodopjanovas OFM, Kaišiadorių vyskupas emeritas J. Matulaitis, Lietuvos pranciškonų ordino provinciolas br. kun. Astijus Kungys, Klaipėdos dekanato ir iš kitur atvykusių kunigų būrys. Šv. Mišių metu, pritariant iš Klaipėdos atvykusiam pučiamųjų orkestrui, giedojo Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės ir šv. Juozapo Darbininko parapijų jungtinis choras, vadovaujamas profesoriaus, kompozitoriaus Gedimino Purlio. 
Miniai tikinčiųjų sakydamas pamokslą kardinolas kalbėjo apie tikėjimo svarbą ir pasidžiaugė, jog žemaičiai per 600 metų nuo tada, kai per Krikštą tapo Viešpaties malonių dalininkais išsaugojo tikėjimą, apgynė savo krikščionišką, katalikišką tapatybę ir iki šių dienų puoselėja savo tikėjimą. Jo Eminensija kalbėjo apie šeimos svarbą ir jos puoselėjimo būtinybę. Jis pasidalino savo prisiminimais apie savo motiną, kuri išmokė jį melstis ir padėjo suvokti pagrindines gyvenimo ir tikėjimo tiesas. Ji kalbėjo apie Dievo malonės svarbą šeimoje, apie tikėjimo būtinybę, kad šeima taptų ta bendruomene, kur gerbiama žmogaus gyvybė, kur puoselėjamos vertybės, kur gimsta meilės atmosfera. Anot pamokslininko, Dievas yra visa ko centras, o taip pat ir šeimos gyvenime, nes šeima yra namų bažnyčia. To patyrimo Kardinolas kvietė mokytis iš Marijos – Krikščioniškų Šeimų Karalienės. Jis kveitė kelti akis ir širdis į Mariją ir pavesti jos globai visas šeimas, kad jos išlaikytų gyvą tikėjimą, gyventų tarpusavio vienybėje – ištikimybėje. Per krikštą kiekveinas gauna užduotį – puoselėti tikėjimą ir savo gyvenimu liudyti jį, ypač tai svarbu šeimos gyvenime. 
Po Šv. Mišių tiek lankant Koplytėles, tiek ir Bazilikos viduje buvo giedami Kalnai, kuriuos iš Bazilikos tos dienos popietę tiesiogiai transliavo Marijos radijas. 
Grįžus iš Kryžiaus kelio, Bazilikoje Telšių vyskupas J. Boruta SJ Šeimų centrų vadovams ir savanoriams įteikė kanoninius siuntimus šiais metais vykdyti tarnystę ruošiant jaunavedžius santuokos sakramentui bei vykdant kitokią, centruose vykdomą veiklą. Po visų pamaldų Telšių vyskupijos Šeimoc centro, kuris yra Žemaičių Kalvarijoje, patalpose dekantinių šeimų centrų vadovams, darbuotojams ir savanoriams buvo surengta agapė, vyko veiklos aptarimas, nuoširdus pabendravimas tarpusavyje. 
Didžiosios Kalvarijos dienos vakarą į 19 val. vakarines Šv. Mišias rinkosi Žemaitijos regiono miestelių ir kaimų bendruomenės. Po Šv. Mišių didelis būrys maldininkų bei bendruomenių nariai išėjo į Kryžiaus kelią ir giedodami Kalnus apmąstė Kristaus kančią. Tikėtina, kad tai taps gražia tradicija, kuriančia atalaidų dvasią ir ugdančią benduomenių vieningumą ir Dievo palaimos troškimą. 
Liepos 6 ir 7 dienomis vakarais nuo 20 val. Žemaičių Kalvarijos miestelio prekybininkai ir parduotuvių savininkai bendru sutarimu, kas jau yra tapę tradicija, neprekiavo alkoholiniais gėrimais taip padėdami sukurti atalidų dvasią nedarbo dienų vakarais per Didžiuosius Žemaičių Kalvarijos atlaidus. Toks bendruomenių ir vietinių verslinkų bendradarbiavimas duoda vaisių ir padeda ugdyti tikėjimo dvasią.

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

 

klier. Edvino Bružo ir Loretos Vaičekauskienės foto akimirkos 

 

 

aukštyn