Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Kryžiaus kelio kalnai

Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS

Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS. Fotografija Rimvydo Sprindžio GARBINAME TAVE...

K. Brangusis Viešpatie Jėzau, * nuo kryžiaus nuimtas, * Švenčiausios Motinos priglaustas, * ištikimų bičiulių kvapiais tepalais pateptas * ir kape paguldytas, * pasigailėk mūsų!

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Aplankyk, Viešpatie, šį pasaulį, * kurį savo visagaliu Žodžiu sutvėrei * ir to visagalio Žodžio, tapusio kūnu, kančia atpirkai; * valdyk savo šventąją Bažnyčią, * saugok vyriausiąją jos Galvą – popiežių, * laimink mūsų vyskupą, * sutaikink tautas ir jų valdovus, * atversk savo priešus, * pašalink karus ir duok mums taiką; * padaryk, kad visi žmonės ištikimai Tau tarnautų, * o nusidėjėliai atgailaudami prie Tavęs sugrįžtų * ir daugiau nebenuklystų; * panaikink mūsų kaltėmis užsitrauktas bausmes; * gyviesiems duok reikalingų malonių ir meilės, * mirusiems suteik amžinąją ramybę. * Prašome per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, Tavo Sūnų, * kuris būdamas Dievas * su Tavimi ir Šventąja Dvasia gyvena ir viešpatauja per amžius. – A. Amen.

(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)

(Melodija – ŠVIESA PASAULIO VISO.)

Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS. Fotografija Rimvydo Sprindžio KNIŪBSČIA ŽEMĖN PULKIME, * Jėzui garbę duokime, * už mus baisiai kankintam * ir ant kryžiaus marintam.

2 Pulkim Jėzui į kelius, * kad Jis saugotų visus * nuo nelaimės didžiosios – * pražūties amžinosios.

3 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.

4 Tepravirksta mūs širdis, * te šalta nelieka vis. * Jėzaus auką supraskim * ir kaltybes pameskim.

5 Atpirkti nežuvome, * nors kalčiausi buvome; * pamatykim malonę * Jėzaus pervertam šone.

6 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Jėzui garbę duokime, * kad mus Kryžiumi savo * iš kalčių išvadavo.

7 Leiski, Jėzau, mus visus * pro šventos žaizdos vartus * ir nuveski į Širdį, * kuri aimanas girdi.

8 Tavo kančios ir mirtis, * Tavo dieviška Širdis * mus tegul atgaivina * ir nuo pragaro gina.

9 Nebžudykim nuodėmėm – * meilę rodykime Jam, * Jėzui Kristui mieliausiam, * Atpirkėjui brangiausiam.

10 Kryžiau šventas, tau garbė, * amžina tebus šlovė: * ant tavęs Jis kentėjo, * už mus kraują išliejo.

11 Permirkęs šventu krauju, * būki ženklu mums nauju * atpirkimo pelnyto, * mums dangaus atdaryto.

12 Kryžiau šventas, stiprink mus, * kai sunku kovoti bus * su tamsybių piktuoju, * pragaran pasmerktuoju.

13 Kniūbsčia žemėn pulkime, * Kryžiui garbę duokime: * tai ant jo kančia savo * Viešpats mus išvadavo.

Arba:
(Melodija – ATMINK, KRIKŠČIONI.)

Devyniolikta vieta. JĖZUS LAIDOJAMAS. Fotografija ... MIRDAMAS TĖVUI SAVE PAAUKOJO * už mūsų kaltę, kad būtume rojuj. * Saulė ir žemė Jo mirtim stebėjos, * didžiai liūdėjo.

2 Siela Jo greitai į pragarus ėjo * gelbėti sielų šventų pranokėjų; * kraują išliejęs švenčiausiąjį savo, * jas atvadavo.

3 Kai saulė leidos ir vakaras temo, * Juozapas atėjo, taip pat Nikodemas. * Kūną jie Jėzaus nuo kryžiaus nukėlė * ant žemės vėlei.

4 Visą kraujuotą ir taip nukankintą * Motina ėmė glėbin kūną šventą; * ašaras liejo, raudojo, dejavo, * žaizdas bučiavo.

5 Visi ten buvę vien ašaras liejo, * tepė brangiaisiais, kvapiaisiais aliejais, * paskui į kapą nuliūdę padėjo, * namo nuėjo.

6 Ir mes, atminę, kaip Jis kentė, mirė, * daugel kankynių dėl mūsų patyrė, – * verkim, raudokim prie Jo kapo švento, * taip prisiminto.

Arba:

KRIKŠČIONIO SIELA KIEKVIENO, * atminki Jėzų šiandieną. * Atmink kančias Atpirkėjo, – * kiek švento kraujo išliejo.

2 Guli kape paguldytas, * kentęs kančias nematytas; * Jo kūnas visas žaizdotas, * sudaužytas, sukapotas.

3 Galva spyglių subadyta, * sužalota, sudraskyta; * visi Jo kaulai galimi * jau suskaityti akimi.

4 Šventas Jo veidas sutinęs, * vieni randai ir mėlynės; * krauju Jo akys pasruvę, * švenčiausios lūpos išdžiūvę.

5 Rankos ir kojos Jo šventos * aštriom vinimis perkaltos; * Jo šone matome žaizdą – * baisu regėt tokį vaizdą.

6 Visas Jo kūnas žaizdotas, * mėlynėm, randais nuklotas; * tai tavo nuodėmės bjaurios * pripildė Jam skausmo taurę.

7 Paskutinis kraujo lašas * tave maldauja ir prašo * nebristi pražūties balon, * o atsiduoti Jo globai.

8 Reikia bent kartą suprasti, * savo kaltybes pamesti; * nuplovė jas Jėzaus kraujas: * nebežudyk Jo iš naujo.

9 Ir atsiminki kas dieną, * jog už kaltybę kiekvieną * užtrauki sau pasmerkimą, * o netenki atpirkimo.

10 Kai mes akis jau užmerksim, * mūsų kaltų nepasmerki: * nuvesk visus mus į dangų, * meldžiam Tave, Jėzau brangus!

atgal   aukštyn   tolyn