Žemaičių Kalvarijos Šventovė. Į pirmą puslapį

Pamaldų tvarka Žemaičių Kalvarijos bazilikoje Didžiųjų Žemaičių Kalvarijos atlaidų programa 2016 m. liepos 1–12 d.

Jono Pauliaus II piligrimų kelias

Kryžiaus kelio kalnai

Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ

Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ. Fotografija Rimvydo Sprindžio GARBINAME TAVE...

K. Gerasis Viešpatie Jėzau, * dėl mūsų, nusidėjėlių, kryžiumi apsunkintas * ir Simono Kirėniečio nenoromis pavaduotas, * pasigailėk mūsų!

A. Pasigailėk mūsų, Viešpatie, * pasigailėk mūsų!

Melskimės. * Tavo, Viešpatie, kančia * mus teapsaugo nuo visokių nuodėmių, sutepančių sielą; * tegina nuo ligų, varginančių kūną; * testiprina sunkumuose, skausmuose bei nuliūdimuose. * Savo sunkiu kryžiaus nešimu * išgelbėk mus nuo visokio blogio * ir suteik kūno bei sielos sveikatą. * Pasitikėdami Tavo gerumu, * to meldžiame Tave, brangusis Išganytojau! * Tu gyveni ir viešpatauji per amžius. – A. Amen.

(TĖVE MŪSŲ; SVEIKA, MARIJA; GARBĖ DIEVUI.)

(Melodija – ATMINK SAU, O SIELA MANO.)

Pirma Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ. Fotografija Rimvydo Sprindžio JĖZUS VAITOJO, verk ir tu, * atmink, kiek iškentė kančių * nuo sodo kruvinos maldos * lig paskutinės valandos.

2 Kraujo lašai šventam veide * Jam išsipylė prakaite; * kiek buvo baimės širdyje * toje siaubingoj naktyje.

3 Iš rūbų buvo išvilktas * ir kuo skaudžiausiai nuplaktas; * baisias kentėjo Jis kančias, * kad nusidėję esam mes.

4 Dygų vainiką ant galvos * uždėjo Jam dėl pajuokos; * į veidą spjaudė, į akis: * žiūrėjo, ką gi atsakys.

5 Jėzus tylėjo spjaudomas, * nesakė nieko daužomas, * kad Jo kantrybe sektume, * kalčių nebedarytume.

6 Kryžių sunkiausią dėjo Jam * lyg piktadariui, lyg kaltam; * žemiau Barabo statė Jį, * aną paleido, teisė šį.

Penkiolikta vieta. SIMONAS KIRĖNIETIS PADEDA NEŠTI KRYŽIŲ. Fotografija Rimvydo Sprindžio 7 Nešė Jis kryžių klupdamas, * mus į dorybę kviesdamas; * kad be kalčių mes būtume * ir amžinai nežūtume.

8 Mirė lyg koks piktadarys * mūs mylimasis Kankinys. * Atvertu šonu po mirties * parodė meilę Jis širdies.

9 Kas apsakytų visa tai, * ką Jėzus iškentė tenai, * kada per vargą ir skausmus * iš pragaro vadavo mus.

10 Nieks negalės to padaryt – * visų vargų Jo suskaityt... * Geriau ne juos skaičiuokime, * o nuopelnais naudokimės.

11 Jėzų mylėkim iš širdies, * kiek mūsų jėgos beišneš; * aukokim norus Jam kilnius, * aukokim vargą ir džiaugsmus.

12 Jėzau, priimki mūs visus * žodžius ir darbus, ir jausmus. * Kas esame, ką turime, * Tau viską mes aukojame.

atgal   aukštyn   tolyn